BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Po mėnesio…

Taigi, jau ir visas mėnuo praėjo Švedijoje. Negaliu sakyti, kad adaptacijos laikotarpis jau baigėsi, bet jau pradedu jaustis dalimi šios dabartinės aplinkos. Nebesvetima universiteto aplinka, nors, žinoma, nuolat atsiranda naujų, man dar nežinomų ar nepatirtų dalykų, tad gyvenu nuolatinių atradimų apsuptyje.

Vienas iš įdomesnių atradimų buvo sužinoti, jog esu jauniausia studentė grupėje ir, atrodo, jauniausia apskritai metalo skyriuje. Čia studentų amžiaus vidurkis, manau, būtų apie 25-27 m. Švedijoje nėra įprasta baigus mokyklą stoti tiesiai į universitetą. Paprastai jaunimas po mokyklos renkasi paruošiamąsias mokyklas specializuotoms studijoms ar skiria keletą metų kelionėms, darbui, gyvenimiškai patirčiai.

Taip pat Švedijoje yra palanki paskolų sistema jaunimui, nes daugelis jaunų žmonių turi pasiėmę tas paskolas, kurias leidžia anksti tapti nepriklausomiems nuo tėvų. Tokia sistema, manau, ugdo labiau motyvuotus žmones bei lemia, jog į universitetus ateina jau gyvenimo patirties turintys, žinantys, ko nori, žmonės. Tad visiškai natūralu, kad universitetinėje sistemoje nėra vertinimo pažymiais. Galima gauti įskaityta ar neįskaityta, ar kažkas panašaus (negaliu pasakyti visiškai tiksliai kaip formuluojamas įvertinimas). Tai sužinojau tik po penktadienį buvusio atsiskaitymo, kai pasiteiravau grupiokų, kada sužinosime įvertinimus. Buvau ganėtinai nustebinta, bet žinant kokie žmonės ateina į universitetus, kada jie renkasi universitetines studijas, tai nėra taip keista. Vertinimas pažymiais, ypač meninėse specialybėse, kartais verčia pataikauti dėstytojui, ar verčia pataikauti vertinimo standartams. Ko pasekoje, daugiau dėmesio skiriama kiekybei, nei kokybei ar užduoties kriterijų išpildymui nei iš tikrųjų darymui to, ką nori studentas. Žinoma, kad studentas žinotų, ko jis nori, reikia visų pirma motyvacijos ir apsisprendimo. Čia, matyt, ir praverčia tiesiog plika gyvenimo patirtis su savais pakilimais ar nuopoliais, privalumais ar trūkumais bei sunkumais.

Svarstau, ką duoda amžius žmogui. Brandą, patirtį. Daugelis mano grupiokų ir mane supančių studentų čia, Švedijoje, yra netoli trisdešimties. Bet jie įdomūs, jaunatviški, skirtingi, kūrybingi. Amžius nėra barjeras nei bendravimui, nei studijoms, nei kūrybai. Platesnė patirtis dažniausiai leidžia žvelgti į dalykus platesniu kontekstu. Turbūt vienas iš dalykų, ko labiausiai pasigedau Telšiuose, tai platesnis kontekstas. Gyvenimas nedidelėje, koncentruotoje erdvėje daro visus gyvenimo mastelius mažesnius, redukuoja ambicijas, motyvaciją, norą. Tai nėra gerai dailės studentui, manau, ir dėstytojams taip pat. Sunku matyti platesnius kontekstus, kai tematai tik tiek, kiek geba pasiekti tavo rankos.

Telšiuose taip pat pasigedau stipraus, rimto intelektualinio pagrindo. Jo būtinai reikia, jei norima, kad mokykla keliautų menine, o ne amatine linkme. Kai kurie mano grupiokai čia, Konstfacke, taip pat jo pasigedo, bet dabar, antro kurso antro semestro metu, jie turi ilgesnius darbo laikotarpius, kurie būtent ir skirti gilinimuisi, intelektualiniam pagrindui. Dabar laukiantis keturių savaičių laisvo darbo laikotarpis gali būti skirtas vien tik literatūrai skaityti. Tokiu būdu leidžiama pačiam studentui pasirinkti į ką jis nori ar nenori gilintis, kada tai daryti, ir kiek išsamiai. Žinoma, tai įmanoma tik su motyvuotais studentais, nes, manau, Lietuvoje daugelis studentų tiesiog prasnaustų laisvo darbo laikotarpį, jei niekas neduotų konkrečios užduoties ir negrasintų neigiamais pažymiais, mokamu mokslu ar skolomis.

Savo laisvo darbo laikotarpį greičiausiai skirsiu gilinimuisi į Švedijos švietimo sistemą, Konstfack’o mokymo specifiką, nes tai puiki proga stebėti, kaip dirba bei veikia kiti studentai, dėstytojai ir nesirūpinti apie savo pačios darbą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Tomas2010-02-17 15:23

Sveika, :)
Pritariu tavo pastebėjimams. Valstybės, švietimo sistemos, paveldo vaidmuo turi didelę įtaką mokyklai. Iš kur atsiranda ta motyvacija? Ką mokykla gali (privalo) suteikti studijuojančiam? Daug minčių kyla beskaitant blogą. Bus apie ką padiskutuot ateity. Sėkmės! ;)

jzymonaite2010-02-22 20:31

Daug įvairių ir skirtingų aspektų lemia švietimo įstaigos mikroklimatą. Be abejo, mane asmeniškai, labiausiai domina skirtumai meninio profilio švietimo sistemoje, nes Lietuvoje ji dažniausiai ignoruojama kaip specifinė sritis. Taip pat, manau, kad šiek tiek lemia ir studentai - jie neišvengiamai formuoja ar įtakoja švietimo įstaigą savo motyvuotumu ar ne, savo noru ar ne, savo branda ar savo pasimetimu. Gal tai ryškiau pastebima mažame kolektyve - dailės specialybės paprastai tokius ir turi.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras